Juoduogis šeivamedis (lot. Sambucus nigra) Šeivamedis baltų (ypač prūsų) mitologijoje buvo laikomas šventu medžiu. Tikėta, kad jį saugąs dievas Puškaitis, o po medžiu gyvenantys monai barstukai.Puškaitis – vienas iš žemdirbystės dievų, siejamas su prabundančia pavasario gamta, žydėjimu (puškėjimu). Prūsų mitologijoje Puškaitis buvo vaizduojamas dievaičiu, susijusiu su žeme ir gyvenančiu po šventu šeivamedžiu, kuris sietas su vaisingumu ir požemio viešpatija. Puškaitis rūpinosi žemės vaisiais, duoniniais javais. Jis turėjo pagalbininkus barstukus.
Šiuos dievukus garbino lietuviai, kuršiai, prūsai.Žmonės prašydavo šį dievaitį atsiųsti savo globoje esančius barzdukus, morkopolus, gnomus pripildyti aruodus javų ir saugoti duoną. Dėl to Puškaičiui ir jo dievukams svirne naktį būdavo paruošiamas stalas – apkraunamas duona, sūriu, sviestu, alumi. Jei kas tą maistą pavogdavo, žmonės šaukdavosi dangaus dievo Ūkopirmo ir žemės dievaičio Puškaičio keršto. Puškaičio ir barstukų (parstukų) kultas buvo Semboje, Žemaitijoje, Kurše, Livonijoje. Barstukai pasirodydavę šviečiant mėnuliui, dažniausiai juos matydavę ligoniai.
Senovės prūsų dievo Puškaičio pagalbininkai barzdukai – chtoninės būtybės – buvo laikomi žemės turtų saugotojais. Jie vaizduojami mažais barzdotais piršto didumo žmogeliais, gyvenančiais po žeme, esančia po medžiais, dažniausiai sodybose, kuriuos dievas Puškaitis siunčiantis į žmonių jaujas, kad prineštų javų ir juos saugotų. Juos dar vadindavo bezdukais – gyvenančiais po bezdo medžiu, t. y. po šeivamedžiu, kurį žmonės daug kur vadina bezdu, nes jis skleidžia ypatingą kvapą.
Su dievu Puškaičiu ir jo pagalbininkais barzdukais arba bezdukais susijęs ožio kultas. Šis kultas siejosi ir su indų Pušanu bei graikų Panu. Puškaičiui puotos buvo keliamos du kartus per metus. Šventės dieną žmonės klojime statydavo stalą, ant kurio padėdavo keturis kepalus duonos, virtos ir keptos mėsos, sūrio, sviesto. Atlikdami apeigas, kvietė barzdukus į vaišes. Paskui klojimo duris stipriai uždarydavo ir išeidavo, kad naktį barzdukai galėtų valgyti. Rytojaus dieną žmonės eidavo į klojimą žiūrėti, kokio maisto daugiau suvalgyta. Jeigu duonos – dievaičiai skalsins javus, jei mėsos – gyvuliai seksis ir t. t. Per kitą barzdukams skirtą šventę, siejamą su sėjos pabaigtuvėmis ir kurių metu naudojamos kaukės, paprastai ant stalo dėdavo daugiau tų produktų, kuriuos paskutinį kartą jie labiau valgė. Taip darant, buvo prašoma padidinti javų derlių. Jeigu šeimininkai nemokėjo barzdukams įtikti, tai naktį jie vogė iš klojimų įvairias gėrybes ir nešė tiems, kurie juos geriau vaišino.Pasėję javus, žmonės aukodavo derlių ir pasėlius saugantiems dievams aukas – gyvulius, ypač kiaules ir jų kojas, turinčias sąsajų su geru žemės išdirbiniu ir dangiškuoju lietumi. Taip pat buvo aukojami gyvybės simboliai – kiaušiniai ir prosenovinis apeiginis valgis – miežinių kruopų (grucės) košė.
Puškaičio vardas sietinas su senovės gr. Panu ir kitų indoeuropiečių mitologine tradicija. Yra vardų, turinčių tą pačią šaknį: „pus-“, „puoš-“, pvz., arijų Pušanas, kurio vardas siejamas su žydėjimu, klestėjimu (puṣ-/puṣyati – „klestėti, žydėti, pampti, lepinti“). Ši kalbinė indoeuropiečių mitologinių būtybių giminystė rodo jų bendrus bruožus, labiausiai pasireiškiančius chtoniniu vaisingumo kultu, kartais su pabrėžtu seksualumu, perteiktu gauruotumu, pasišiaušimu.Dievą Puškaitį garbino ir latviai, bet jie Puškaitį laikė miškų dievu, kurį atvykėliai gretino su romėnų Silvanu ir su oro dievu, vaizduojamu paukščio pavidalu. Taip pat kaip ir lietuviai, Puškaitį siejo su šeivamedžiu ir barzdukais. Ir latvių ir lietuvių kalbose užuot sakius „gražiai sužydėti“ buvo sakoma „supuškuoti“.Barstukai- dar minimi kaip barzdukai, požeminukai – baltų mitologinės būtybės, maži žmogeliukai, nykštukai, monai, gyvenantys po žeme, miškuose, po medžiais (ypač šeivamedžiais). Sūduvių žemės dievo Puškaičio pavaldiniai, į kluonus sunešantys turtus. XVI a. „Sūduvių knygelėje“ rašoma, kad naktį barstukai kluone rengia puotą (valgo ten šeimininko specialiai atneštą duoną, sūrį, sviestą, geria alų), o ryte šeimininkas, radęs jų valgyto maisto liekanų, džiaugiasi, kad dievai jam palankūs ir atneš gausų javų derlių, o jei maistas neliestas – laukia nelaimės. Iš nedėkingų žmonių klojimų išnešdavę derlių.Sakoma, kad barstukai ne didesni kaip uolektis, o juos galima pamatyti mėnesienos naktį.

Šeivamedžio sirupas
Sudėtės dalys:
1 puodelis džiovintų šeivamedžio uogų
4 puodeliai vandens
1 puodelis medaus (arba klevų sirupo veganiškam variantui)
1 arbatinis šaukštelis cinamono
1 arbatinis šaukštelis imbiero
1/4 arbatinio šaukštelio gvazdikėlių (pasirinktinai)
1/4 puodelio citrinos sulčių
1/2 arbatinio šaukštelio vanilės ekstrakto (pasirinktinai)
Ruošiate savo šeivamedžio sirupą
Išskalaukite šeivamedžio uogas
Pradėkite nuo džiovintų šeivamedžio uogų plovimo vėsiu vandeniu, kad pašalintumėte priemaišas. Šis paprastas žingsnis užtikrina, kad jūsų sirupas būtų švarus ir grynas. Skalavimas yra greitas ir paprastas, tai svarbi proceso dalis, tad nepraleiskite progos!
Sumaišykite ingredientus puode
Dideliame puode sumaišykite nuplautas šeivamedžio uogas ir 4 puodelius vandens. Šis derinys yra šerdis jūsų šeivamedžio sirupe, leidžiantis išgauti skonį. Švelniai išmaišykite, kad viską išmaišytumėte, ir pasiruoškite maloniam aromatui, kuris tuoj užpildys jūsų virtuvę.
Užvirkite
Užvirkite mišinį ant vidutinės-aukštos ugnies. Šis pradinis virimo etapas yra būtinas šeivamedžio uogų natūralių skonių ir maistinių medžiagų išsiskyrimui. Netrukus pamatysite besiformuojančius burbulus, tad stebėkite situaciją!
Troškinkite mišinį
Kai užvirs, sumažinkite ugnį iki žemos ir leiskite troškintis apie 30 minučių. Šiuo metu šeivamedžio uogos įpila savo esmę į vandenį, sukurdamos turtingą, aromatingą pagrindą. Galbūt norėsite kartais pamaišyti, kad skoniai būtų pilnai sumaišyti. Virtuvė kvepės nuostabiai – patikėkite manimi!
Perkoškite mišinį
Nuimkite puodą nuo ugnies ir leiskite jam atvėsti kelias minutes. Mišinį perkoškite per smulkų sietelį į dubenį, o kietąsias daleles išmeskite. Šis žingsnis yra labai svarbus norint pasiekti sklandų sirupą. Galite spausti šeivamedžio uogas šaukštu, kad išgautumėte paskutinį lašą skanaus skysčio.
Saldinkite sirupą
Kol skystis dar šiltas, įpilkite 1 puodelį medaus (arba klevų sirupo) ir maišykite, kol ištirps. Šiluma padeda saldikliui sklandžiai integruotis, sustiprinant skonį. Šiame etape galite pajusti skonį ir, jei reikia, pakoreguoti saldumą; Viskas priklauso nuo to, ką myli!
Pridėti prieskonių
Įmaišykite cinamoną, imbierą, gvazdikėlius (jei naudojate), citrinos sultis ir vanilės ekstraktą (jei naudojate). Šie ingredientai pakelia jūsų sirupą, subalansuoja skonį ir suteikia šilumos. Prieskonių derinys suteikia sirupui gilumo, todėl jis tampa dar malonesnis.
Laikykite savo šeivamedžio sirupą
Sirupą perpilkite į sterilizuotus stiklainius. Leiskite sirupui visiškai atvėsti prieš sandarinant ir dedant į šaldytuvą. Tinkamas laikymas išlaikys jūsų sirupą šviežią kelias savaites. Būtinai pažymėkite stiklainius – patikėkite, norėsite žinoti, kada gaminote sirupą!
Patiekimo pasiūlymai
Šeivamedžio sirupą galima mėgautis įvairiais būdais. Užpilkite jį ant blynų, sumaišykite su avižinėmis košėmis arba įdėkite į mėgstamą žolelių arbatą – tai imunitetą stiprinantis skanėstas. Jį galite naudoti net kaip jogurto ar ledų pagardą, kad suteiktumėte saldų atspalvį. Pasirinkimų – begalė!
Įtraukus šeivamedžio sirupą į pusryčius, dienos pradžia tampa ypatinga. Tai puikus būdas pagyvinti savo patiekalus. Nesvarbu, ar tai tik lašelis arbatoje, ar dosnus pylimas ant vaflių, jūsų kūrybiškumas gali sukurti prasmingus derinius.
Sėkmės patarimai
Naudokite aukštos kokybės džiovintas šeivamedžio uogas geriausiam skoniui. Visada tikrinkite šviežumą!
Derinkite saldumą pagal asmeninius pageidavimus; Pajuskite mišinį prieš dedant visą medų. Tai tavo sirupas, tad daryk taip, kaip mėgsti.
Visada sterilizuokite stiklainius, kad sirupas tarnautų ilgiau. Greitas plovimas ir karšta orkaitė gali padėti.
Variacijos
Aštresniam skoniui pridėkite žiupsnelį kajeno pipirų prie prieskonių. Šiek tiek gali nueiti toli!
Eksperimentuokite su įvairiomis žolelėmis, tokiomis kaip pipirmėtė ar citrinžolė, kad suteiktumėte unikalų posūkį. Skonio derinių, kuriuos galite sukurti, yra begalė.
Pakeiskite medų agavų sirupu – tai visiškai veganiškas pasirinkimas. Tai taip pat skanu!

Bolivinė balanda, kitaip dar vadinama kynva yra grūdinės kilmės augalas. Inkų imperijos laikais, bolivinė balanda buvo itin svarbus augalas, vadinamas „grūdų motina“. Tūkstantmečiais vartojama pietų Amerikoje „super produkto“ statusą pasaulyje bolivinė balanda užsitarnavo tik pastaraisiais metais. Maisto ir žemės ūkio organizacija (Jungtinės Tautos) 2013 metus oficialiai paskyrė bolivinei balandai. Daugiausia bolivinės balandos užauginama Peru bei Bolivijoje bei kitose pietų Amerikos valstijose. Egzistuoja trys bolivinės balandos rūšys: balta, raudona bei juoda. Ko gero, pats didžiausias bolivinės balandos (kynvos) privalumas – jos maistinė vertė. Detaliai analizuojant bolivinės balandos maistinę kompoziciją, pastebimas neįprastas maistinių medžiagų tankis.

Bolivinės balandos (kynvos) maistingumas
Žemiau pateikiama 1 puodelio (185 g) virtos bolivinės balandos maistinė vertė:

Baltymai: 8 g
Skaidulos: 5,2 g
Manganas: 1,2 mg
Kalcis: 31,5 mg = 3,5% RPN
Geležis: 2,8 mg = 21% RPN
Magnis: 118 mg = 39% RPN
Fosforas: 281 mg = 40% RPN
Varis: 0,4 mg = 40% RPN
Cinkas: 2 mg = 20% RPN
Kalis: 318 mg = 10% RPN
Tiaminas (vitaminas B1): 0,2 mg = 18% RPN
Riboflavinas (vitaminas B2): 0,2 mg = 15% RPN
Vitaminas B6: 0,2 mg = 15% RPN
Folio rūgštis ( vitaminas B9): 77,7 μg = 39% RPN
Kalorijos: 222 kcal
Riebalai: 3,6 g
Antioksidantai bolivinėje balandoje
Bolivinėje balandoje yra molekulių, vadinamų flavonoidais. Flavonoidai – augaliniai antioksidantai, pasižymintys didele nauda sveikatai. Ypač detaliai yra išanalizuoti du flavoniodai – tai kvercetinas ir kaemferolis. Šios svarbios molekulės turi uždegimą slopinančių, antivirusinių, priešvėžinių ir antidepresantinių savybių (patvirtinta tyrimais su gyvūnais). Įdomu tai, kad šie antioksidantai bolivinėje balandoje randami itin dideliais, labai koncentruotais kiekiais. Kvercetino kiekis bolivinėje balandoje yra netgi didesnis už tipinį kvercetino šaltinį – spanguoles ar bruknes.

Bolivinėje balandoje gausu uždegimą slopinančių augalinės kilmės medžiagų
Tyrimai nuolat atnaujina ir papildo uždegimą slopinančių augalinės kilmės medžiagų, randamų bolivinėje balandoje sąrašą. Unikali uždegimą slopinančių sudedamųjų dalių kombinacija kynvoje gali būti priežastis, kodėl kasdien bolivine balanda šeriamiems gyvūnams sumažėjo uždegimo sukeltų problemų rizika. Uždegimą mažinantys augalinės kilmės elementai bolivinėje balandoje apima: polisacharidus (arabinans, rhamnogalacturonans), fenolio rūgštis, flavonoidus (kvercetiną ir kaemferolį), vitamino E šeimos narius (gama tokoferolis), saponinus bei kitas medžiagas. Taip pat Kontraversiškų nuomonių susilaukia bolivinėje balandoje esantys saponinai. Saponinai – tai kartaus skonio, vandenyje tirpios augalinės kilmės maistinės medžiagos, randamos išorinėjė sėklos apvalkalo dalyje. Bolivinės balandos saponinai turi tiek uždegimą mažinančių, tiek antioksidacinių savybių. Tačiau mirkymas, virimas, malimas gali sumažinti saponinų kiekį bolivinėje balandoje, tačiau iš esmės tai nelaikoma itin blogu dalyku, kadangi taip pašalinamas kartus skonis.

Naudingosios riebalų rūgštys bolivinėje balandoje
Bolivinėje balandoje yra vertingų širdžiai naudingų riebalų, tokių kaip mononesotieji riebalai, oleino rūgšties (sudaro net 28% riebalų bolivinėje balandoje) forma. Kynvoje taip pat yra nedidelis kiekis omega-3 riebalų rūgšties ir alfa-linoleno rūgšties. Gera žinia ta, kad virimo garuose ar vandenyje, troškinimo ir kiti terminio apdorojimo procesai daro tik nedidelę įtaką bolivinėje balandoje esančių riebalų rūgščių veiksmingumui.

Amino rūgštys bolivinėje balandoje
Bolivinėje balandoje taip pat yra pilnaverčių baltymų, kas reiškia, kad su jais gaunama visos devynios būtinosios amino rūgštys, reikalingos gerai sveikatai palaikyti. Kūnas pats negali pasigaminti šių svarbių maistinių medžiagų, todėl geros sveikatos palaikymui jų būtina gauti su maistu. Amino rūgštys palaiko stiprius raumenis, imuninę sistemą, formuoja ląstelių struktūrą. Toli gražu ne visi augaliniai baltymai yra vienodi. Kviečiuose, ryžiuose ir daugumoje kitų grūdų trūksta vienos ar kelių esminių amino rūgščių. Tuo tarpu bolivinėje balandoje yra jos visos.

Maistinės skaidulos bolivinėje balandoje
Dar viena itin svarbi bolivinės balandos nauda – didelis maistinių skaidulų kiekis. Tiriant skirtingas bolivinės balandos rūšis nustatyta, kad vidutiniškai 100 g. kynvos yra 10-16 gramų maistinių skaidulų. Tai yra beveik dvigubai daugiau nei įprastuose grūduose. Išvirtoje bolivinėje balandoje lieka gerokai mažiau skaidulų, kadangi kruopos sugeria itin daug vandens. Deja, dauguma skaidulų yra netirpios vandenyje. Tirpių ir realią naudą suteikiančių skaidulų kiekis yra apie 2,5 gramo 100 gramų bolivinės balandos. Bet šis kiekis vistiek yra pakankamai nemažas. Daugybė tyrimų rodo, kad vandenyje tirpios skaidulos gali padėti sumažinti cukraus kiekį kraujyje, sumažinti cholesterolį, padidinti ir pagreitinti sotumo jausmą bei padėti numesti svorio.

Bolivinė balanda tinka žmonėms, netoleruojantiems glitimo
Pasaulyje vis daugiau ir daugiau žmonių pastebi, kad jų organizmas netoleruoja kviečiuose esančio baltymo glitimo. Dažnai tai netgi pasireiškia rimta forma, liga – celiakija. Žmonėms, atsisakiusiems glitimo, bet siekiantiems išlaikyti sveiką mitybos racioną, svarbu rinktis natūralius produktus, kuriuose nėra glitimo, o ne jų pakaitalus su rafinuotais krakmolais. Tyrimai parodė, kad įprastai vietoj produktų su glitimu naudojamą maistą – rafinuotą tapijoką, bulves, kukurūzus, ryžių miltus pakeitus bolivine balanda, galima itin reikšmingai padidinti maistinių medžiagų bei antioksidantų kiekį racione.

Baltymai bolivinėje balandoje
Lyginant bolivinę balandą su mums įprastais grūdais (kviečiais, rugiais, ryžiais), ji gerokai lenkia minėtas grūdines alternatyvas baltymų kiekiu. Dauguma grūdų nelaikomi tinkamais baltymų šaltiniais, kadangi juose trūksta pakankamo kiekio lizino ir izoleucino amino rūgščių. Tuo tarpu, kaip jau minėjome, bolivinėje balandoje yra visos 9 būtinosios amino rūgšys, kas daro kynvą pilnaverčių baltymų šaltiniu. 8 gramai kokybiškų baltymų virtų bolivinės balandos kruopų puodelyje daro šias kruopas puikiu pasirinkimu vegetarams bei veganams.

Žemas glikemijos indeksas (GI)
Glikemijos indeksas yra matavimo vienetas, kuris nusako, kaip greitai maistas pakelia cukraus kiekį kraujyje. Žinoma, kad didelis, aukštą glikemijos indeksą turinčio maisto suvartojimas gali stimuliuoti alkį ir tapti viena iš nutukimo priežasčių. Taip pat, aukštą glikemijos indeksą turintis maistas siejamas su daugeliu chroniškų ligų, tarp kurių II tipo diabetas bei širdies ligos. Bolivinės balandos glikemijos indeksas yra 53, kas laikoma pakankamai žemu ir nesukelia staigaus cukraus kiekio padidėjimo, o vėliau dar staigesnio kritimo, suformuojant didelį alkio jausmą. Svarbu paminėti, kad renkantis mažai angliavandenių turinčią dietą, bolivinė balanda, ko gero, nebus pirmas pasirinkimas, kadangi joje, vis tik yra nemažai angliavandenių.

Bolivinė balanda pasižymi dideliu svarbių mineralų kiekiu
Nesilaikant subalansuotos dietos šiuolaikinėje mityboje žmonėms dažnai ima trūkti svarbių maistinių medžiagų, tarp kurių svarbūs mineralai, tokie kaip magnis, kalis, cinkas, geležis (ypač moterims).

Bolivinėje balandoje gausu magnio (39% rekomenduojamos paros normos), fosforo (40% rekomenduojamos paros normos), vario (40% rekomenduojamos paros normos) bei geležies (21% rekomenduojamos paros normos) vos viename puodelyje virtų kruopų. Problema yra tame, kad taip pat kynvoje yra fitino rūgšties, kuri gali apsunktinti šių naudingų mineralų įsisavinimą. Tačiau mirkymas ar daiginimas prieš verdant gali sumažinti fitino rūgšties kiekį ir pašalinti trukdžius svarbiems elementams būti įsisavintiems.

Bolivinės balandos paruošimas
Iš tiesų bolivinę balandą labai lengva įtraukti į savo mitybą. Tai skani košė, kuri puikiai dera su įvairiausiais patiekalais. Prieš verdant, daugumą bolivinės balandos rūšių reikia mirkyti arba itin gerai perplauti šaltu vandeniu, kad pasišalintų saponinai, duodantys kartų skonį. Virti reikia 15-20 minučių norimą kiekį kruopų užpylus dvigubu kiekiu vandens bei šiek tiek pasūdžius druska ant nedidelės ugnies, o puodą uždengus dangčiu. Išvirus pastebėsite, kad kruopos tapo šiek tiek permatomos, kelis kart didesnės nei žalios. Jei norite, kad bolivinė balanda turėtų šiek tiek riešutinio skonio, prieš verdant galite trumpai paskrudinti kruopas keptuvėje.

Bolivinės balandos receptai
Salotos su bolivine balanda: sumaišykite atvėsusias, virtas bolivinės balandos kruopas su virtomis ar konservuotomis pupelėmis, moliūgų sėklomis, svogūnų laiškais ir kalendromis. Apibarstykite salotas mėgstamais prieskoniais ir žolelėmis.
Pusryčių košė: išvirtas bolivinės balandos kruopas pagardinkite riešutais bei džiovintais vaisiais bei patiekite pusryčiams.
Daiginta bolivinė balanda: sudaiginkite bolivinę balandą ir pagardinkite bei praturtinkite maistinėmis medžiagomis bet kurias savo mėgstamas salotas ar sumuštinius.
Sriubos su bolivine balanda: naudokite bolivinę balandą mėgstamose daržovių ar kruopų sriubose. Pakeiskite ja įprastus ryžius, perlines kruopas.
Bolivinės balandos miltai: puikiai tinka įvairiems kepiniams, keksiukams ar pyragams be glitimo kepti

Daugiau skaitykite: https://sveika.lt/bolivine-balanda-kynva-nauda-sveikatai-paruosimas-ir-receptai/

Vytautas Mačernis ✨🌟✨

Vienintelis baigtas V. Mačernio kūrinys yra „Vizijos” (1939–1942 m.). Tai septynių eilėraščių ciklas su „Įžanga” ir „Pabaiga”. Vizija „Antroji“ parašyta Šarnelėje 1940 m.

Žinau, kad žemėje yra vieni namai,

Kuriems dabar ateina rytas nuostabus,

Ten ilgesingai gieda prietemoj gaidžiai,

Ir ūkininko žingsniai aidi ten aplink namus.

Pasilenkiu prie žemės ir stebiu,

Kol rytmečio rasoj sudrėkusių kalvų kvepėjime

Apsvaigsta man galva.

Tenai toli yra laukų,

Kur auga vien rugiai šviesių spalvų.

Kur triukšmo, gatvių purvinų

Nėra.

Įsiklausau:

Iš ten, kur šviečia vaiskios tolumos,

Saldus traliavimas atklysta į mane.

Ir aš matau: piemuo tarp pirštų meldą laiko

Ir pučia eidamas aukštyn upe.

Ir taip tarytum toji upė nerami,

Vingiuojanti tarp girių mėlynų, raistų ir pelkių,

Tasai traliavimas

Ligi širdies gelmių giliausių smelkias.

Aš laimės svaiguly jaučiu,

Kaip meldo paprasta daina

Pažadina iš miego slėnius ir laukus.

Išeina kažin kur nakties tamsa,

Ir kelias su miglom jos liūdesys sunkus.

Vėl slepias po stogais šikšnosparniai juodi,

Pabūgę rytmečio šviesos.

O aš einu vėl žemės ilgesy

Regėjimų liepsna liepsnot.

Meilė, šviesi liepsna, kuri apšviečia mūsų gyvenimo kelią. Stipriausia jėga, galinti išgydyti net giliausias žaizdas. Per meilę mokomės atleisti sau ir kitiems, priimti savo netobulumus ir matyti grožį kiekviename gyvenimo niuansė.
Meilė sujungia mus su pasauliu, leidžia pajusti vienybę su visa, kas yra aplink mus, raktas į giliausius mūsų būties sluoksnius. Ji moko mus būti nuoširdžiais su savimi, priimti savo jausmus ir mintis tokius, kokie jie yra, be vertinimo ir kritikos.